Vasario 9d. visoje Lietuvoje praūžė Užgavėnių šventė, kuri neaplenkė ir Skaistgirių kaimo. Kvietimas varyti žiemą iš kiemo pasirodo dar tada, kai žiema savo gniaužtais tvirtai laikė sušaldžiusi žemę ir padengusi ją baltu patalu. Nežinia, kas ją taip išgąsdino, galbūt grasinimai ją negailestingai varyti, tačiau žiema pasistengė išsinešdinti iki Užgavėnių pati.
Bet šventė yra šventė, jei jau suplanavom, tai būtina švęsti!
Užgavėnės skaistgiriečiai ėmė švęsti iš pat ryto. 12 val. tėveliai buvo pakviesti į Josvainių gimnazijos Skaistgirių skyrių pažiūrėti čia dirbančių pedagogių ir vaikučių paruoštos programos ir kartu pažaisti. Drebėjo mokyklėlės grindys nuo trypiančių šventės dalyvių, skambėjo garsus juokas ir skambios dainos.
Na, o apie 17 val. kaimo gyventojai jau rinkosi į šventę bendruomenės centre. Atvyko visokių matytų ir nematytų veikėjų: velnias Zigmas iš pačio pragaro, žydai, dailios čigonės (kai kurios ir savo čigoniukus atsivedė), kaimo pijokai ir kitos bestijos :) Vieni sakėsi čia vietiniai be esą, kiti iš už miškelio, iš už kalnelio, per Aluoną perbridę, dviračiais į šventę atminę. Kas kaip gebėjo, tas taip į šventę atskubėjo.
Be neregėtų baisybių į šventę ir normalių žmonių atvyko, kurie siaubingą gėda kaimui užtraukė ir savo kaltę turėjo išpirkti linksmoje rungtyje "Žiemos lauko tenisas". Bet kadangi sniege išmaudyt begėdžių nepavyko, o lauke vėjai kaukė, tai šventės organizatoriai leido nepersirengėliam keptuve nuo "gniužčių" gintis viduje. Na kas matė, tai juoko nesulaikė :)
Apie 18val. prie salės durų atvyko "Užgavėnių taksi", kuris susimetęs į briką klegančius vaikus, šventės vedėjus ir, žinoma, Užgavėnių simbolį - Morę, pasileido per kaimą su muzika bei siaubingais tarškalais - barškalais. Garsiai pavaikę žiemą, kaimynams pranešę, jog laikas į šventę dardėti Užgavėnių ekipažas grįžo susirinkusiųjų linksminti.
O linksmybių visiems pakako: dalyviai kovėsi "Gaidžių (ups Gandrų) peštynėse", imitavo Lašininio ir Kanapinio kovas kaudamiesi ant kaladžių su maišais, mielinius blynus kepė (kuriuos maišė bei kepė, anot gandų, geriausios Skaistgirių šeimininkės), vėliau varžėsi tuos blynus bevalgydami, namine gira užgerdami, puodynes daužė, linksmai šoko, dainavo bei kitaip mėgino žemę budinti, pavasarį į savo kiemus prisišaukti.
Išgirdę, jog kažkas Skaistgiriuose siaubingai triukšmauja ir ramybės neduoda, su laiku į salę sugužėjo ir daugiau visokio plauko dalyvių. Sulaukėm ir atstovų iš Rytų - 2016-tųjų metų simbolio beždžionės, svečių iš "už Atlanto" - neaiškaus amerikono, iš kaži kur ir "vienuolė" su dailiu zuikeliu pasirodė (sakėsi miškelyje vaikščiojusi ir radusi, ale mes tai ja nepatikėjom), iš paskos ir "kunigėlis" šventę "pakrapyt", visus "palaimyt" atskubėjo.
Visi juokavo, vaišinosi ir kūrė kartu mažą spektaklį: čia kiekvienas norintis į savo susikurtą vaidmenį galėjo įsikūnyti, save ir kaimyną pašiepti (sako per Užgavėnes tai ne tik galima daryti, bet ir būtina), iš visuomenės ir bendruomenės aktualijų švelniai pasijuokti. Ir kas svarbiausia, visiems tai puikiai sekėsi, nes improvizuoti juk daug smagiau nei repetuoti!
Vakaro svarbiausia dalis - Morės sudeginimas, žiemos negandų atsikratymas. Morė - šioji besarmatė, visą vakarą kampe stovėjo, į visus žiūrėjo, ale tylėjo, niekur nedalyvavo, dovanų nedalino! Tai be kalbų, tokią tik į laužą ir tegul spraga! Bet vos padegus, kaimo pijokas (o gal ten Lašininis buvo, kas ten žino, o pats irgi neprisipažino), kad puolė jos gailėt, pasirodo, visą vakarą ieškojęs sau pačios, geresnės ir gražesnės už Morę jis nerado...bet, gavęs "lašiukų nuo širdies sopulių" nurimo ir toliau sau šėlo, kol tik kojas pavilko.
Kas paskui vyko, niekas nematė ir tiksliai nežino, sako visko dar buvo, tad jei ką išgirsit - patikėkit tikra tiesa viskas, o jei netiesa, vadinasi, Užgavėnių legenda...
Be galo dėkojame visiems dalyviams, kurie buvo neatsiejama mūsų mažo spektaklio dalis! Išskirtiniai "AČIŪ" siunčiami Zitai ir Jūratei už nuotaikingą Morę "su cinkeliu", Selinai ir Rositai už šventės vedėjų pareigų puikų atlikimą (kitais metais Sigita pažada, jog šventėje dalyvaus į nebylio vaidmenį įsikūnijusi ir netrukdys šventės vesti, jei tik neapsigalvos :D), bei visiems, kurie tai laužus kūrė, tai muziką reguliavo, tai per kaimelį savo eikliais žirgais visus mus vežė. Ačiū, pačiū (lysk į pečių, rasi ten skanių gyvačių. Kai pavalgysiu gyvačių, pasakysiu gražų ačiū. :D :D) !!!!
Šventės nuotraukas rasite paspaudę ČIA (pasistengsime papildyti, o jei ir jūs turite foto iš šventės tai laukiame jos žinute į Skaistgirių bendruomenės puslapį)
Bet šventė yra šventė, jei jau suplanavom, tai būtina švęsti!
Užgavėnės skaistgiriečiai ėmė švęsti iš pat ryto. 12 val. tėveliai buvo pakviesti į Josvainių gimnazijos Skaistgirių skyrių pažiūrėti čia dirbančių pedagogių ir vaikučių paruoštos programos ir kartu pažaisti. Drebėjo mokyklėlės grindys nuo trypiančių šventės dalyvių, skambėjo garsus juokas ir skambios dainos.
Na, o apie 17 val. kaimo gyventojai jau rinkosi į šventę bendruomenės centre. Atvyko visokių matytų ir nematytų veikėjų: velnias Zigmas iš pačio pragaro, žydai, dailios čigonės (kai kurios ir savo čigoniukus atsivedė), kaimo pijokai ir kitos bestijos :) Vieni sakėsi čia vietiniai be esą, kiti iš už miškelio, iš už kalnelio, per Aluoną perbridę, dviračiais į šventę atminę. Kas kaip gebėjo, tas taip į šventę atskubėjo.
Be neregėtų baisybių į šventę ir normalių žmonių atvyko, kurie siaubingą gėda kaimui užtraukė ir savo kaltę turėjo išpirkti linksmoje rungtyje "Žiemos lauko tenisas". Bet kadangi sniege išmaudyt begėdžių nepavyko, o lauke vėjai kaukė, tai šventės organizatoriai leido nepersirengėliam keptuve nuo "gniužčių" gintis viduje. Na kas matė, tai juoko nesulaikė :)
Apie 18val. prie salės durų atvyko "Užgavėnių taksi", kuris susimetęs į briką klegančius vaikus, šventės vedėjus ir, žinoma, Užgavėnių simbolį - Morę, pasileido per kaimą su muzika bei siaubingais tarškalais - barškalais. Garsiai pavaikę žiemą, kaimynams pranešę, jog laikas į šventę dardėti Užgavėnių ekipažas grįžo susirinkusiųjų linksminti.
O linksmybių visiems pakako: dalyviai kovėsi "Gaidžių (ups Gandrų) peštynėse", imitavo Lašininio ir Kanapinio kovas kaudamiesi ant kaladžių su maišais, mielinius blynus kepė (kuriuos maišė bei kepė, anot gandų, geriausios Skaistgirių šeimininkės), vėliau varžėsi tuos blynus bevalgydami, namine gira užgerdami, puodynes daužė, linksmai šoko, dainavo bei kitaip mėgino žemę budinti, pavasarį į savo kiemus prisišaukti.
Išgirdę, jog kažkas Skaistgiriuose siaubingai triukšmauja ir ramybės neduoda, su laiku į salę sugužėjo ir daugiau visokio plauko dalyvių. Sulaukėm ir atstovų iš Rytų - 2016-tųjų metų simbolio beždžionės, svečių iš "už Atlanto" - neaiškaus amerikono, iš kaži kur ir "vienuolė" su dailiu zuikeliu pasirodė (sakėsi miškelyje vaikščiojusi ir radusi, ale mes tai ja nepatikėjom), iš paskos ir "kunigėlis" šventę "pakrapyt", visus "palaimyt" atskubėjo.
Visi juokavo, vaišinosi ir kūrė kartu mažą spektaklį: čia kiekvienas norintis į savo susikurtą vaidmenį galėjo įsikūnyti, save ir kaimyną pašiepti (sako per Užgavėnes tai ne tik galima daryti, bet ir būtina), iš visuomenės ir bendruomenės aktualijų švelniai pasijuokti. Ir kas svarbiausia, visiems tai puikiai sekėsi, nes improvizuoti juk daug smagiau nei repetuoti!
Vakaro svarbiausia dalis - Morės sudeginimas, žiemos negandų atsikratymas. Morė - šioji besarmatė, visą vakarą kampe stovėjo, į visus žiūrėjo, ale tylėjo, niekur nedalyvavo, dovanų nedalino! Tai be kalbų, tokią tik į laužą ir tegul spraga! Bet vos padegus, kaimo pijokas (o gal ten Lašininis buvo, kas ten žino, o pats irgi neprisipažino), kad puolė jos gailėt, pasirodo, visą vakarą ieškojęs sau pačios, geresnės ir gražesnės už Morę jis nerado...bet, gavęs "lašiukų nuo širdies sopulių" nurimo ir toliau sau šėlo, kol tik kojas pavilko.
Kas paskui vyko, niekas nematė ir tiksliai nežino, sako visko dar buvo, tad jei ką išgirsit - patikėkit tikra tiesa viskas, o jei netiesa, vadinasi, Užgavėnių legenda...
Be galo dėkojame visiems dalyviams, kurie buvo neatsiejama mūsų mažo spektaklio dalis! Išskirtiniai "AČIŪ" siunčiami Zitai ir Jūratei už nuotaikingą Morę "su cinkeliu", Selinai ir Rositai už šventės vedėjų pareigų puikų atlikimą (kitais metais Sigita pažada, jog šventėje dalyvaus į nebylio vaidmenį įsikūnijusi ir netrukdys šventės vesti, jei tik neapsigalvos :D), bei visiems, kurie tai laužus kūrė, tai muziką reguliavo, tai per kaimelį savo eikliais žirgais visus mus vežė. Ačiū, pačiū (lysk į pečių, rasi ten skanių gyvačių. Kai pavalgysiu gyvačių, pasakysiu gražų ačiū. :D :D) !!!!
Šventės nuotraukas rasite paspaudę ČIA (pasistengsime papildyti, o jei ir jūs turite foto iš šventės tai laukiame jos žinute į Skaistgirių bendruomenės puslapį)