Birželio 27d., kai diena dar tik minutėle trumpesnė, o naktis minutėle ilgesnė nei per tikrąsias Jonines, skaistgiriečiai (ir ne tik) rinkosi į tradicine tapusią Joninių šventę Skaistgiriuose. Visko ir neaprašysi, kas buvo tas matė, kas neatėjo - te sąžinė Jus tokį renginį praleidus graužia :) Be tradicinių žaidimų, linksmybių, vaišių ir paparčio paieškų, šiemet šventėje nestigo ir naujovių.
Kiekvieną šventės dalyvį prie šventės vartų merginos pasitiko iškilmingai, su duona, druska ir... Joninių ryto rasos lašais. Juos išvydę vieni purtėsi, kiti atsisakinėjo, treti tik rankom trynė, kaip norėjosi paragauti, o paragavę... neliko be emocijų. Pirmieji smagiai kvatojo, antrieji lengviau atsipūtė, o tretieji gal net nusivylė. Visgi abejingų gėrimui neliko, o kas ten buvo tik paragavusieji ir težino ;).
Taip nuotaikingai vakarą pradėjusios šventės vedėjos Rosita ir Samanta pasveikino visus susirinkusius, o Lauryna, Evelina ir Žydrūnė Samantos padedamos dar ir dainą dalyviams paruošė.
Toliau sekė šventės varduvininkų sveikinimai, kurių šventėje pastebėti du. Ir nors Jūratė Petrauskienė paruošė keturis dailius ąžuolo vainikus, tačiau tik vienas vainikas papuošė varduvininkės Rasos galvą, nes kitas šventės "kaltininkas" Jonas spėjo nepastebėtas pradingti dar iki sveikinimo. Visgi Rasa buvo pasveikinta su kaupu, nes šventės vedėjos be vainiko, Rasai suorganizavo ir puiku šventės dalyvių improvizuotą sveikinimą. Na, o kad nepasveikinti Jonai ir Rasos neliktų, kiti vainikai, paslapčia dar tą pačią naktį papuošė nedalyvavusių šventėje namų duris.
Po oficialiosios šventės dalies, sveikinimų ir "paparčio žiedo" paieškų, kuriose šiemet laimė nusišypsojo Ramintai ir mažąjam Emiliukui, laužui dar rusenant, tesėsi žaidimai, linksmybės ir šokiai iki pat paryčių.
Vakaro favoritu, pagal nuogirdas :), tapo Neringos žaidimas, kuriame dvi komandos varžėsi kuo greičiau ir dailiau pindamos kasą iš virvių. Ir nors nugalėtojais buvo paskelbti, apdovanoti, tačiau manome, kad kaip ir visuose žaidimuose nugalėjo geros emocijos ir puiki nuotaika.
Na, o tikras iššūkis laukė šventės vyrų, paskelbus žmonų nešimo varžybas, kuriose buvo kviečiama nešti savo arba svetimas, būsimas ar jau esamas žmonas. Ir nors prie starto linijos išsirikiavo nemažai porų, visgi vienai žmonai kažko nusigandus, kitai porai, vos peržengus starto liniją, suklupus, lenktynes baigė tik dvi poros. Pirmąją vietą užėmė Neringa ir Mindaugas, o antrąją Rasa ir Artūras. Kaip bebūtų keista, abu dalyviai nešė svetimas žmonas, kas tik dar kartą įrodo, jog svetima našta visuomet lengvesnė nei sava.
Pavargę, bet linksmi šventės dalyviai ėmė skirstytis tik aušrai brėkštant, o kiti ir dar vėliau.
Taigi, kaip bebūtų, jei ko trūko, gal šventės dalyviai nesupyko, o jei užteko, tai tikimės ne tiek, kad šventą dieną prasta sveikata sugadino :) Na, o įspūdžių manom buvo pakankamai, gal net iki kitų metų užteks. O kitiems metams jau dabar ruoškitės, treniruokitės, vyrai, dažniau savo žmonas ant rankų, gal ir ant kupros panešiokit, kasas, vainikus pinkite ir svarbiausia kitąmet vėl ateikit, dalyvaukit, nes gi Skaistgiriai, Šaravų ąžuolo pašonėje įsikūrę, Joninių negali nešvęsti, savo kaimelio, Jonų, Rasų ir Janinų ąžuolų vainikais nepuošti.
O dabar metas padėkoms ir įamžintoms akimirkoms.
Norisi padėkoti visiems atėjusiems, dalyvavusiems ir organizavusiems, nesinori nei vieno pamiršti, išskirti ir nepaminėti, tad tiesiog tariu AČIŪ visiems. Labai džiugu, jog ši šventė, pasiruošimas jai suvienija kaimo gyventojus. Ko be paprašysi - Joninėms organizuoti visi padės ir mielai prisidės. Visgi negaliu nepaminėti, jog be jaunimo ir kaimelio vaikų šventė būtų ne šventė. Mūsų vaikai, nuolatine savo pagalba, užsidegimu ir noru padėti įrodė, jog jie Skaistgirių ir visos Lietuvos ateitis. Ačiū tėveliams, kurie juos taip šauniai augina, bet ir patys nepamiršta dalyvauti, šėlti ir linksmintis kartu.
Iki kitų susitikimų, švenčių, vakaronių!
Na, o Joninių akimirkomis galite pasidžiaugti paspaudę šią nuorodą
Kiekvieną šventės dalyvį prie šventės vartų merginos pasitiko iškilmingai, su duona, druska ir... Joninių ryto rasos lašais. Juos išvydę vieni purtėsi, kiti atsisakinėjo, treti tik rankom trynė, kaip norėjosi paragauti, o paragavę... neliko be emocijų. Pirmieji smagiai kvatojo, antrieji lengviau atsipūtė, o tretieji gal net nusivylė. Visgi abejingų gėrimui neliko, o kas ten buvo tik paragavusieji ir težino ;).
Taip nuotaikingai vakarą pradėjusios šventės vedėjos Rosita ir Samanta pasveikino visus susirinkusius, o Lauryna, Evelina ir Žydrūnė Samantos padedamos dar ir dainą dalyviams paruošė.
Toliau sekė šventės varduvininkų sveikinimai, kurių šventėje pastebėti du. Ir nors Jūratė Petrauskienė paruošė keturis dailius ąžuolo vainikus, tačiau tik vienas vainikas papuošė varduvininkės Rasos galvą, nes kitas šventės "kaltininkas" Jonas spėjo nepastebėtas pradingti dar iki sveikinimo. Visgi Rasa buvo pasveikinta su kaupu, nes šventės vedėjos be vainiko, Rasai suorganizavo ir puiku šventės dalyvių improvizuotą sveikinimą. Na, o kad nepasveikinti Jonai ir Rasos neliktų, kiti vainikai, paslapčia dar tą pačią naktį papuošė nedalyvavusių šventėje namų duris.
Po oficialiosios šventės dalies, sveikinimų ir "paparčio žiedo" paieškų, kuriose šiemet laimė nusišypsojo Ramintai ir mažąjam Emiliukui, laužui dar rusenant, tesėsi žaidimai, linksmybės ir šokiai iki pat paryčių.
Vakaro favoritu, pagal nuogirdas :), tapo Neringos žaidimas, kuriame dvi komandos varžėsi kuo greičiau ir dailiau pindamos kasą iš virvių. Ir nors nugalėtojais buvo paskelbti, apdovanoti, tačiau manome, kad kaip ir visuose žaidimuose nugalėjo geros emocijos ir puiki nuotaika.
Na, o tikras iššūkis laukė šventės vyrų, paskelbus žmonų nešimo varžybas, kuriose buvo kviečiama nešti savo arba svetimas, būsimas ar jau esamas žmonas. Ir nors prie starto linijos išsirikiavo nemažai porų, visgi vienai žmonai kažko nusigandus, kitai porai, vos peržengus starto liniją, suklupus, lenktynes baigė tik dvi poros. Pirmąją vietą užėmė Neringa ir Mindaugas, o antrąją Rasa ir Artūras. Kaip bebūtų keista, abu dalyviai nešė svetimas žmonas, kas tik dar kartą įrodo, jog svetima našta visuomet lengvesnė nei sava.
Pavargę, bet linksmi šventės dalyviai ėmė skirstytis tik aušrai brėkštant, o kiti ir dar vėliau.
Taigi, kaip bebūtų, jei ko trūko, gal šventės dalyviai nesupyko, o jei užteko, tai tikimės ne tiek, kad šventą dieną prasta sveikata sugadino :) Na, o įspūdžių manom buvo pakankamai, gal net iki kitų metų užteks. O kitiems metams jau dabar ruoškitės, treniruokitės, vyrai, dažniau savo žmonas ant rankų, gal ir ant kupros panešiokit, kasas, vainikus pinkite ir svarbiausia kitąmet vėl ateikit, dalyvaukit, nes gi Skaistgiriai, Šaravų ąžuolo pašonėje įsikūrę, Joninių negali nešvęsti, savo kaimelio, Jonų, Rasų ir Janinų ąžuolų vainikais nepuošti.
O dabar metas padėkoms ir įamžintoms akimirkoms.
Norisi padėkoti visiems atėjusiems, dalyvavusiems ir organizavusiems, nesinori nei vieno pamiršti, išskirti ir nepaminėti, tad tiesiog tariu AČIŪ visiems. Labai džiugu, jog ši šventė, pasiruošimas jai suvienija kaimo gyventojus. Ko be paprašysi - Joninėms organizuoti visi padės ir mielai prisidės. Visgi negaliu nepaminėti, jog be jaunimo ir kaimelio vaikų šventė būtų ne šventė. Mūsų vaikai, nuolatine savo pagalba, užsidegimu ir noru padėti įrodė, jog jie Skaistgirių ir visos Lietuvos ateitis. Ačiū tėveliams, kurie juos taip šauniai augina, bet ir patys nepamiršta dalyvauti, šėlti ir linksmintis kartu.
Iki kitų susitikimų, švenčių, vakaronių!
Na, o Joninių akimirkomis galite pasidžiaugti paspaudę šią nuorodą